Odos ligos

Informacija apie odos ligas, jų požymius ir gydymo būdus.

Žvynelinė (psoriazė) - paveldima lėtinė odos liga pasižyminti ypatingai greitu epidermio ląstelių keratinocitų dalijimusi dėl ko ant odos susidaro negyvų ląstelių sluoksnis, oda parausta, suragėja, tampa sausa, pradeda pleiskanoti ir niežtėti. Tai genetiškai paveldima, neišgydoma, pasikartojanti liga pažeidžianti ne tik odą bet ir nagus, esant sunkesnei stadijai pakenkia ir sąnariams. Žvynelinė gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai pažeidžiamos vietos yra galvos oda, rankos, kojos, alkūnės, keliai.

Žvynelinės tipai:

Paprastoji žvynelinė arba dar vadinama plokštelinė psoriazė. Šis tipas diagnozuojamas didžiąjai daugumai sergančiųjų t.y. virš 80% visų atvejų. Pavadinimas tiesiogiai nusako ligos požymius - paraudusią odą padengtą sidabrinės ir baltos spalvos žvynų plokštelėmis, šiurkščiomis sausomis pleiskanomis.

Lašelinė žvynelinė - staiga atsirandantis smulkus odos bėrimas išaugantys į 1-2 cm dydžio odos paraudimus dideliame plote. Dėl panašaus odos bėrimo lašelinė psoriazė kartais maišoma su tymais.

Inversinė(atvirkštinė) dar vadinama odos raukšlių psoriaze - reta žvynelinės forma pasireiškianti odos uždegimu labiau prakaituojančiose, drėgnose kūno vietose - pažastyse, kirkšnyse, tarpupirščiuose, rankų ir kojų  lenkimo vietose, po krūtimis, lytiniuose organuose, sėdmenų tarpe. Oda, skirtingai nuo paprastosios žvynelinės, būna ryškesnės raudonos spalvos, tačiau nesukietėja ir nepleiskanoja.

Pustulinė psoriazė gali atsirasti ant rankų ar pėdų, arba didesniame kūno plote per labai trumpą laiką, išskirtinis požymis - raudonos dėmės su iškilusiomis puslelėmis užpildytomis balsvu skysčiu - baltosiomis kraujo ląstelėmis. Po tam tikro laiko pustulės plyšta, susiformuoja rudi atšerpėtoję šašai kurie nusilupa. PustulinėTai viena iš sunkiausių ir skausmingiausių žvynelinės formų galinti išprovokuoti kitas ligas todėl būtina nuolatinis paciento stebėjimas ar guldymas į ligoninę.

Eritroderminė psoriazė apima visą kūną todėl ypatingai stipriai niežti ir sukelia skausmingą deginimo jausmą. Oda tokiais atvejais greitai netenka drėgmės, sausėja, ir gausiai pleiskanoja. Stiprus odos uždegimas išbalansuoja temperatūros reguliavimą, todėl gali prasidėti šaltkrėtis ar karščiavimas naktimis.

Psoriazinis artritas pasireiškia ne tik odos bet ir nagų, ypač rankųpirštų, kojų pirštų, stuburo sanarių ir sausgyslių uždegimu, patinimu, skausmu, nejudrumu. Dažniausiai ši ligos forma, ir sveikatos būklės pablogėjimas atsiranda papildomai sergantiems žvyneline ilgą laiką.

Atopinis dermatitas (Atopinė egzema) yra paveldima lėtinė uždegiminė odos liga kuriai būdinga odos išsausėjimas, niežėjimas, bėrimai. Ligą išprovokuoja įvairūs alergenai maisto, namų dulkėse, tam tikrose dirginančios cheminės medžiagose kai su jomis tiesiogiai kontaktuojama. Šia liga labai dažnai suserga kūdikiai ir vaikai, niežėjimas ir kasymasis tampa pagrindiniais veiksniais skatinančiais tolimesnį ligos progresavimą, fiizinės, psichologinės savijautos ir gyvenimo kokybės blogėjimą. Pirmasis žingsnis užkertant kelią atopiniam dermatitui yra organizmo dirgiklių nustatymas ir eliminavimas ir gydomųjų tepalų, kremų, kitų drėkinamosiomis savybėmis pasižyminčių emolientų naudojimas dažnas naudojimas.

Dilgėlinė - ūmi alerginė odos liga kylanti dėl maisto, vaistų alergijos, įvairių infekcijų, psichologinių priežasčių, kontakto su gyvūnais ar alerginėmis medžiagomis buityje. Pagrindiniai simptomai: į nudilginimą panašus odos paburkimas, bėrimai rausvos spalvos papulėmis. Dažniausiai dilgėlinė būna lengvos stadijos ir greitai praeina, tačiau pasitaiko ir lėtinių atvejų.

Pleiskanos pažįstamos kiekvienam žmogui. Pilkšvai baltos negyvos epidermio ląstelės atsiskiria nuo galvos odos nuolatos, tai nesukelia jokių problemų kol jų kiekis nėra didelis. Pleiskanoms naikinti naudojami gydomieji šampūnai su aliejumi, losjonai, odos drėkikliai. Pleiskanų atsiranda ypatingai daug sergant žvyneline, seborėja, grybelinėmis ligomis, tuomet reikalingos stipresnio poveikio priemonės - anglies dervos, salicilo rūgšties šampūnai, tepalai, hormoniniai vaistai.

Plokčioji kerpligė yra lėtinė odos liga paveikianti ne tik odą bet kartais ir burnos gleivinę. Jos simptomai - odosberimai raudonomis papulėmis, stiprus niežulys, burnoje atsiranda baltos spalvos papulių junginiai. Kaip ir daugumos lėtinių odos ligų, atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios. Tai siejama su nervine įtampa, vartojamais vaistais, autoimuniniais procesais organizme. Plokščiąją kerpligę būtina diagnozuoti tiksliai ir paskirti tinkamus vaistus, nes dažnai maišoma su kitomis odos ligomis.

Baltmė (Vitiligo) požymis - ant bet kurios kūno vietos atsiradusios įvairaus dydžio baltos dėmės dėl pigmento melatonino trūkumo. Manoma, kad tai autoimuninė liga t.y. organizmas gamina medžiagas kurios naikina odos pigmentines ląsteles melanocitus. Nors liga nepavojinga, neužkrečiama, tačiau labai pastebima. Dėl aplinkinių dėmėsio sergančiajam sukelia didelį psichologinį diskomfortą, efektyviausias gydymo būdas šiuo metu yra fototerapija.

Rožinė (Rosacea) yra lėtinė veido odos liga kuriai būdingas kraujagyslių išsiplėtimas (raudonis) ir raudonų spuogų, bėrimų, mazgelių atsiradimas ant skruostų, nosies, kaktos. Kadangi tai labiausiai matoma kūno dalis, šią ligą lydi psihologinis diskomfortas, nepasitikėjimas savimi. Karštis, aštrus maistas, alkoholis, stresinės situacijos sukelia rožinės atsinaujinimą todėl norint to išvengti būtina keisti gyvenimo įpročius, vengti dirgiklių ir laikytis kompleksiško gydymo naudojant įvairias priemones - kremus, pilingą salicilo rūgštimi, antibiotikus, lazerinį gydymą.

Rožinė dedervinė atpažįstama gana lengvai dėl charakteringų rausvos spalvos pleiskanojančių odos iškilimų galinčių atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Iš pradžių pasirodo vienas didesnio dydžio (gali būti iki 10 cm pločio), apvalios formos, surambėjęs odos iškilimas, vėliau atsiranda daugiau mažesnių odos žaizdų. Rožinė dedervinė praeina ir negydoma, nemalonūs simptomai šalinami drėkinamaisiais kremais sumažinančiais odos sausumą ir niežėjimą.

Aknė (Acnea) - labai dažnai nustatomas odos riebalinių liaukų veiklos sutrikimas ne tik paauglių bet ir suaugusiųjų tarpe. Padidėjęs riebalų išsiskyrimas užkempa odos poras, sudaro juosdus arba baltus inkštirus, skausmingus raudonus spuogus, mazgelius ir pūlinukus kurie vėliau gali virsti odos įdubimais, randais. Liga suvaldoma atliekant giluminį odos valymą/šveitimą, šviesos terapiją, parenkant tinkamą gydomąją priemonę uždegimui sumažinti. Tai gali būti serumai, aliejais, prausikliai mažinantys riebalų kiekio išsiskyrimą. Rekomenduojama kruopščiai rinktis grožio priemones, vengti dirginančios, veido poras užkemšančios kosmetikos, valymo procedūras patikėti tos srities specialistams.

Spuogai yra riebalinių liaukų ir plaukų folikulų uždegimo pasekmė. Tai gali būti lengvesnės formos paviršinis uždegimas praeinantis savaime. Labai dažnai pasitaiko sunkesnės formos giluminis apimantis aplinkinius audinius susidaręs pūlinys. Spuogų atsiradimo priežastys brendimo laikotarpiu siejamos su padidėjusio testosterono gamyba, išbalansuota hormonine pusiausvyra bet gali būti ir genetiškai paveldima. Norint įveikti spuogus svarbi rūpestinga kasdieninė odos priežiūra, higiena. visų pirma reikalingas kokybiškas antibakterinis prausiklis, odos poras išvalanti veido kaukė, raminantis kremas.

Celiulitas ir apelsino žievės oda yra visiems gerai žinomas šios ligos palyginimas. Padidėjęs riebalinio audinio sluoksnis dažniau kelią rūpestį moterims nei vyrams. Riebalų sankaupos dažniausiai susidaro šlaunyse, sėdmenų, juosmens, kaklo, viršutinės rankų dalies. Fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba, nutukimas, hormoniniai sutrikimai ir švairios vidaus ligos gali turėti įtakos celiulito atsiradimui. Žinoma, tai neįvyksta per naktį, vystosi iš lėto tad norit išvengti reikia griežtai laikytis dietos, aktyviai sportuoti ir laikytkis kitų rekomendacijų. Masažas, mankšta, subalansuotas maistas, pakankamas skysčių vartojimas, anticeliulitiniai kremai gali padėti sustabdyti šį procesą pradinėje stadijoje, vėliau norint sumažinti išvešėjusį poodinį sluoksnį, įsisenėjusio celiulito žymes neapsieinama be chirurginės intervencijos, riebalų nusiurbimo, šalinimas lazeriu, elektros impulsais.

Niežai yra užkrečiama odos liga kurią sukelia niežinės erkės. Perduodama tiesioginio kontakto metu ir per buities daiktus. Jos dauginasi ant viršutinio odos sluoksnio, graužia urvelius kiaušinėliams dėti, tuštinasi. Visą tai lydi stiprus niežulys, odos bėrimas ir susidariusios pūslelės, mazgeliai, odos paviršiuje pasirodo tipiškas šių parazitų paliekamas pėdsakas - niežų takai. Niežinių erkių mėgstamiausios vietos yra plaštakos, tarpupirščiai, pažastys, lytinių organų sritis. Gydymas greitas ir paprastas, tepalais, vaistais, būtina patalpų, drabužių, patalynės dezinfekcija.

Nagų grybelis - užkrečiama infekcija pažeidžianti kojos arba rankos pirštų nago plokštelę. Nagai pageltuonuoja, deformuojasi, gali tapti gruoblėti, suplonėti, sustorėti ir net atšokti. Užkratą galime parsinešti iš baseino, pirties, dėvėdami svetimą avalynę svečiuose. Nagų grybelis atsparus gydymui tad ligos prevenciją užtikrina nuolatinis rūpinimasis higiena ir švara. Stenkitės išvengti gausaus prakaitavimo, uždaros avalynės, sintetinių kojinių, jei pajutote niežėjimą, deginimą tarpupirščiuose nedelsiant naudokite priešgrybelinį pieštuką, purškalą ar tepalą. Prieš naudodami bet kokius vaistus prieš tai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Kraštutinė išeitis gydant nagų grybelį - chirurginis nago pašalinimas atliekamas retai nes yra šiuolaikiškų, efektyvių ir saugių gydymo būdų pvz. gydymas lazeriu..

Karpos dažniausiai aptinkamos ant padų, plaštakų, delnų tačiau gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose. Tai odos išaugos kurias sukelia žmogaus papilomos virusas. Užsikrečiama tiesioginio konktakto metu arba per daiktus, ypač didelė rizika užsikrėsti drėgnose vietose - bendro naudojimo baseinuose ir pirtyse. Karpų šalinimo būdai yra įvairūs: naikinimas rūgštinėmis priemonėmis, šaldymas skystu azotu, deginimas, lazerinis gydymas. Mažesnio dydžio karpas galima naikinti ir namų sąlygomis tačiau didesnes arba esančias ant veido, intymiose vietose geriau patikėti specialistams.

Apgamai - įvairaus dydžio pigmentinės dėmės ant odos.

Veiksniai įtakojantys odos būklės blogėjimą, odos ligų atsinaujinimą ir paūmėjimą. Ko reikia vengti?

  • Alkoholis ir tabakas
  • Stresas, emocinė įtampa, pervargimas, nemiga
  • Žema temperatūra
  • Aukšta temperatūra
  • Aštrus maistas, nesveikas maistas, prieskoniai, tam tikri maisto produktai
  • Alergizuojanti buitinė chemija, kosmetika, kvepalai
  • Vaistai (antidepresantai, antibiotikai)
  • Karšta vonia, pirtis
  • Soliariumai, per ilgas buvimas saulėje
  • Aplinkos alergenai: namų dulkės, erkutės, žiedadulkės, naminių gyvūnų plaukai, pelėsis.